grįžti

Elijo dvasioje ir jėgoje

Baigiamieji Malachijo žodžiai – tai pranašystė apie darbą, kuris turėtų būti atliekamas, ruošiantis pirmajam ir antrajam Kristaus atėjimui. Ši pranašystė apima įspėjimą: „Atsiminkite mano tarno Mozės Įstatymą, įsakymus ir potvarkius, kuriuos daviau jam prie Horebo, skirtus visam Izraeliui. Žiūrėk! Pirma negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją. Jis atvers tėvų širdis vaikams ir vaikų širdis tėvams taip, kad atėjęs neištikčiau viso krašto pražūtimi” (Mal. 4:4-6).

Šią pranašystę išpildė Jonas Krikštytojas; Gelbėtojas pats ją paskelbė savo mokiniams: „Elijas jau atėjo“ (Mt. 17:12). Tai išgirdę mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo apie Joną Krikštytoją.

Kiekviename žemės istorijos etape Dievas turėjo savo atstovus, atliekančius Jo pavestą darbą, kuris turi būti atliekamas Jo paties numatytu būdu. Jonas Krikštytojas turėjo ypatingą darbą, kuriam jis gimė ir kuriam jis buvo pašauktas – Viešpaties kelio paruošimui.

Viešpaties angelas nurodė Jono Krikštytojo misiją ir darbą, kuriuos užrašė Lukas: „Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą“ (Lk.1:17). Šventoji Dvasia turėjo būti jame.

Jono Krikštytojo tarnavimas dykumoje buvo įspūdingas, pažodinis pranašystės įvykdymas. Izaijas išpranašavo jo darbą taip: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite kelią Viešpačiui, darykite Jam tiesų vieškelį dykumoje“ (Iz 40:3).

Jonas, kaip pranašas, buvo išskirtinis Dievo atstovas, parodydamas ryšį tarp Įstatymo ir pranašų bei krikščioniškojo atleidimo. Jis, kaip ir Malachijas, žydų prašė: „Atsiminkite mano tarno Mozės Įstatymą… jo nuostatus ir potvarkius“ (Mal.4:4). Jo darbas ir tarnystė nurodė į Įstatymą ir pranašus, taip pat į Kristų kaip pasaulio Gelbėtoją. Jis paragino juos „pamatyti Dievo Avinėlį, kuris paima pasaulio nuodėmę (Jn.1:29).

Kristaus pirmtakas Judėjos dykumoje skelbė: „Atgailaukite, nes jau arti dangaus Karalystė. „Jonas buvo tas, apie kurį per pranašą Izaiją pasakyta: „Girdėti balsas šaukiančio dykumoje: „Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus!“ (Mt.3:1-3). „Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje. Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite“ (Jn. 40:3-4). „Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo. Viešpats sakė: ….„Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“. Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka visa valdo. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas šalia Jo. Jis ganys savo kaimenę kaip piemuo, surinks avinėlius, neš juos prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai“ (Iz. 40:5,9-11).

Būdamas Elijo dvasioje ir jėgoje, Jonas Krikštytojas pasmerkė žydų iškraipymus ir išpeikė jų vyraujančias nuodėmes. Jo kalba buvo aiški, ryški ir įtikinama. Daugelis atgailavo, ir jis juos krikštijo Jordane – tai buvo atgailos liudijimas. Šis darbas buvo reikalingas, siekiant paruošti kelią žemėje Kristaus tarnavimui.

Jono Krikštytojo darbas ir darbas tų žmonių, kurie paskutiniomis dienomis veikia Elijo dvasioje ir jėgoje, kad pabudintų žmones iš jų apatijos, daugeliu atžvilgiu yra toks pats. Tai tas pats darbas, kurį reikia atlikti šiame amžiuje. Kristus ateis antrą kartą teisti pasaulį, pasitelkęs teisumą. Dievo pasiuntiniai, turintys paskutinį įspėjimo pranešimą, kuris bus perduotas pasauliui, privalo paruošti kelią antrajam Kristaus atėjimui, kaip Jonas paruošė kelią Jo pirmajam atėjimui. Šiame parengiamajame darbe „slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite“ (Iz.40:4), kad istorija kartotųsi, dar kartą „Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo“ (Iz.40:5).

Šiame amžiuje, prieš pat antrą Kristaus atėjimą iš dangaus debesų, Dievas skatina žmones, parengti tautą išstovėti didžiojoje Viešpaties dienoje. Tik toks darbas, kurį vykdė ir Jonas, turi būti atliekamas šiomis paskutinėmis dienomis. Viešpats perteikia žinią savo tautai per savo išrinktuosius, ir Jis atidžiai stebi ženklus ir įspėjimus, kuriuos siunčia. Žinia prieš Kristaus viešąją tarnystę skatino atgailauti muitininkus ir nusidėjėlius, fariziejus ir sadukiejus, nes “jau arti dangaus Karalystė“ (Mt.3:2). Mūsų žinia ne apie taiką ir saugumą. Mes, tikintys, kad netrukus pasirodys Kristus, turime skleisti aiškią žinią: „Pasiruoškite susitikti su savo Dievu“ (Am.4:12).

Pažvelkite į šiandieninį pasaulio vaizdą. Visur matomas nesąžiningumas ir sukčiavimas, smurtas ir kraujo praliejimas. Dažnai Ii našlių ir našlaičių viskas išplešiama. Teatras, lenktynių trasos ir abejotinos visų rūšių pramogos pritraukia daugybės žmonių dėmesį. Daugelyje bažnyčių nuodėmės tapo mados reikalu. Jos atrodo spindinčios, ir joms nuolaidžiaujama. Dešinė draugystės ranka paduodama tiems žmonėms, kurie atneša klaidingas teorijas ir nuostatas. Derami principai nebepuoselėjami. Sąžinė tapo nejautri duodamiems patarimams ir pabarimams. Žinia,raginanti atgailauti, lieka nepastebėta.

Šiuo beveik visuotinio atsimetimo laikotarpiu Dievas kviečia savo pasiuntinius skelbti savo įstatymą Elijo dvasioje ir jėgoje. Jonas Krikštytojas, ruošdamas žmones pirmam Kristaus atėjimui, atkreipė dėmesį į dešimt įsakymų, todėl mes turime aiškiai skelbti: „Bijokite Dievo ir atiduokite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda!” Pranašui Elijui ir Jonui Krikštytojui būdingu nuoširdumu turime siekti paruošti kelią antrajam Kristaus atėjimui. Kiekvienam darbuotojui reikalingas ryžtas, savęs atsižadėjimas ir pasišventimas. Budrumas ir ypatingas uolumas turi nustumti abejingumą. Maldingi, nuoširdūs prašymai, kuriuos įkvėpė Elijo dvasia, įtvirtins širdyje dorumą.

„Todėl eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, Sūnaus vardu“ (Mt.28:19).

Tas, kuris šitai liudija, sako: „Taip, aš veikiai ateinu!“ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!

Viešpaties Jėzaus malonė su jumis visais! Amen!“.